pašėlti

pašė̃lti intr. K, Rtr; BzF152, M 1. NdŽ kiek paišdykauti, padūkti: Vaikams reikia truputį pašė̃lti DŽ¹. 2. Š išeiti iš proto, išprotėti, pamišti: Jis toks pašė̃lęs, kad veidą drasko J. 3. Dsn, Lzd, Smn, Šll, Vkš susirgti pasiutimo liga, pasiusti: Gal pašė̃lo šuo – savus loja DŽ¹. Piemenes, kai užvysta kokį šunį lekiant, bijo, kad nebūt pašėlęs LMD(Tvr). 4. įniršti, įdūkti: Nepatiks žodis, ir pašė̃lsta DŽ¹. Tas šioperis už tokius žodžius ka pašė̃lo! Jdr. Pašė̃lo iš piktumo NdŽ. Pri to pusklaikšio bijok ir prisitikti – tujau pašėlsta Vvr. O tu rupūka, karvamilžis ant ano ka pašė̃lo! End. | Čia nieko nepašė̃lsi (šėlimu, įniršiu nepaveiksi, nepadarysi) turi duoti Lpl. | part. praet. NdŽ, Trk pasiutęs, padūkęs, smarkus, karingas: Pašė̃lęs žmogus: kas po ranka, tą į sieną Akm. Ale pašė̃lusi mergaitė: tuojau nuristų tą vaiką Erž. Aš kad i biednai gyvenau, ale pašė̃lus buvau [jaunystėje] Ilg. Ansai zalnierius labai pašėlęs: kai sykį kirto, kraujas teškėjo, po jo kojelių žemė drebėjo KlvD243-244. ^ Pašė̃lęs su visais plaukais (labai) Pvn. Pašėlęs iš pačių šaknų Kos32(Vkš). 5. DŽ¹, Krtn įnikti smarkiai ką daryti: Kad genys pašė̃lsta kalti, tai kala – tura užsidirbti sau maistą kaip žmogus Štk. Vokyčiai paleido iš kulkosvaidžių, pašė̃lo duoti granatas Kl. Pasakai ne taip, pašė̃lna šaukti Užv. Pašėlo vėlek barties Žem. Kad pašė̃ls dainuoti! Nmk. Motina pašėlo žanyties, o sūnai neleida Plt. 6. įsisiautėti (apie stichinius gamtos reiškinius): Vanduo ka pašė̃lo lyti Žr. Da pašė̃ls pustyti galų gale, ne autobusai bepraeis End. Tai oras pašė̃lęs, snapo iš namų neiškiši! Ig. Tirpstant sniegui čia šniokščia pašėlusios srovės K.Bor. Tu dangiško grakštumo, šoki kaip ugnis pašėlus! J.Gruš. | refl.: Tekris ugnies kibirkštėlė, ir pasišėls tokis kaitrus gaisras V.Krėv. 7. Lpl šnek. stebėjimuisi kieno neįtikimu elgesiu reikšti: Ar pašėlaĩ: [peilis] akis bado, ir nematai! Sk. Tėvai, a pašėlái – pačią nuskandinai! Brs. Laikas ženyties – ar pašėlaĩ! Erž. ║ part. praet. nepaprastas, intensyvus, keliantis nuostabą: Pašė̃lęs tempas, greitumas NdŽ. Šaltis pašė̃lęs Ig. Al kad pašė̃lęs karštis, kad dura į nugarą, Dieve sergėk! Lk. Pašė̃lęs buvo gaudymas tų vėžių Štk. Pašė̃lęs uždarbis buvo End. Toki mada buvo pašė̃lus, ka liet [per Užgavėnes su vandeniu] Mšk. Pašė̃lęs žvyrys, prasta viškum žemė buvo Krs. Pašė̃lusi mintis NdŽ. Pašė̃lus galva: visus karvių vardus žino Vb. Pašė̃lęs reikalas be gyvolių gyventi Krš.

pašė̃lusiai adv. Š; Rtr labai, nepaprastai: Jis ją pamilo pašė̃lusiai NdŽ. Pašė̃lusiai turtingas žmogus NdŽ. Ale bet liesas buvo pašė̃lusiai Slnt. Vaikai gilių pryneša – kiaulės pašė̃lusiai ėda End.

8. šnek. apie sunkią, be išeities, įniršį keliančią būklę: Nedygo pupos, žirniai – gali pašė̃lti Trk. Visada tą pat, pašė̃lti reikia! NdŽ. 9. ppr. imper. Žeml šnek. sakoma nenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: Lai pašė̃lnie i tie vaikai, jei motynai duonos negalia duoti Krš. Tegu pašė̃lnie, nieko nesakyk Krš. Ans tepašė̃lstai: miegas pačiam, o darbas kaži kam LKT142(Kin). | refl. Kl, Jdr: Pašėlkis, lakstyk basas, kad nebijai sustipti Plng. Pašė̃lkiatės, aš nenoru begerti Šts. Nu vyraliai, paaugę esat, o paiki, pašė̃lkiatės, neleidat išbandyti arklį! LKT134(Klp). Lai pašė̃lstas kiti, bi mun gerai Šts.

◊ kaĩp pašė̃lęs Jdr, Lpl, Jnš labai smarkiai (ką daro): Dirbo kaĩp pašė̃lę, kupras pastatę i stipresni buvo KlvrŽ. Tie piršliai važinėjos kaĩp pašė̃lę, ypač kur tų panų buvo Vgr. Žvirbliai pula kaĩp pašė̃lę ant kanapių Lkv. Tas Juzelė eina su tais ratais kaĩp pašė̃lęs po trobą Trk. Arbūzai augdavo kaĩ pašė̃lę Plšk. Ji juokėsi kaĩp pašė̃lusi NdŽ. Piršlys los taip kaĩp pašė̃lęs Lk. Povilas nora važiuoti į kaimą kaĩp pašė̃lęs Trk.

\ šėlti; apšėlti; įšėlti; iššėlti; nusišėlti; pašėlti; prišėlti; sušėlti; užšėlti